Gimiau ir užaugau Jungtinėje Karalystėje, apsupta angliškų žodžių ir vietinių tradicijų. Mano lietuviškos šaknys atrodė tolimos, kažkas, ko dar nesupratau. Ilgą laiką stokojau pasitikėjimo savimi ir jaučiausi niekur nepritampanti. Mokykloje buvimas „kitokia” padarė mane patyčių taikiniu. Jaučiausi įstrigusi tarp dviejų pasaulių, nepriklausydama nė vienam.
Kai man suėjo 13, mano pasaulis apsivertė. Su šeima persikėlėme į Lietuvą, ir atsidūriau gyvenime, kur nemokėjau kalbos ir neturėjau draugų, į kuriuos galėčiau atsiremti. Tai buvo viena sunkiausių mano gyvenimo patirčių.
Nors man sunkiai sekėsi pamokose, piešimas tapo mano išsigelbėjimu. Tai buvo mano supergalia, tyli kalba, kuria galėjau kalbėti, kai žodžių nemokėjau. Piešimas tapo mano būdu valdyti nerimą ir stresą, paverčiant izoliacijos jausmą kažkuo ryškiu ir matomu.
Daugelį metų dirbau tik skaitmeninėje erdvėje, tačiau magistro studijos Vilniaus dailės akademijoje viską pakeitė. Iš naujo atradau pieštukų, akvarelės ir popieriaus magiją. Ši meilė tradicinėms technikoms ir tobulai netobulam pieštuko brūkšniui įkvėpė giliuką Ace.
Sukūriau šias dvikalbes knygas kiekvienam vaikui, kuris jaučiasi kitoks. Mano tikslas, padėti tiems, kurie kovoja su saviverte ir priklausymo jausmu. Sujungdama anglų ir lietuvių kalbas, noriu sumažinti atstumą tarp kultūrų ir parodyti vaikams, kad jų šaknys, ne tai, ką reikia slėpti, o istorija, kuria galima didžiuotis.
