KELIONĖ į savą vietą
Gimiau ir užaugau Jungtinėje Karalystėje, apsuptas angliškų žodžių ir vietinių tradicijų. Mano lietuviškos šaknys atrodė tolimos, kažkas, ko dar nesupratau. Ilgą laiką stokojau pasitikėjimo savimi ir jaučiausi niekur nepritampanti. Mokykloje buvimas „kitokia” padarė mane patyčių taikiniu. Jaučiausi įstrigusi tarp dviejų pasaulių, nepriklausydama nė vienam.
Kai man suėjo 13, mano pasaulis apsivertė. Su šeima persikėlėme į Lietuvą, ir atsidūriau gyvenime, kur nemokėjau kalbos ir neturėjau draugų, į kuriuos galėčiau atsiremti. Tai buvo viena sunkiausių mano gyvenimo patirčių.
Nors mokykloje man sekėsi sunkiai, piešimas tapo mano išsigelbėjimu, mano supergalia. Tai buvo tyli kalba, kai žodžių neužtekdavo. Piešdama išmokau valdyti nerimą ir stresą, paversdama vienatvę kažkuo ryškiu ir matomu.
Daugelį metų dirbau tik skaitmeninėje erdvėje, tačiau magistro studijos Vilniaus dailės akademijoje viską pakeitė. Iš naujo atradau pieštukų, akvarelės ir popieriaus magiją. Ši meilė tradicinėms technikoms ir tobulai netobulam pieštuko brūkšniui įkvėpė giliuką Ace.
Sukūriau šias dvikalbes knygas kiekvienam vaikui, kuris jaučiasi kitoks. Mano tikslas, padėti tiems, kurie kovoja su saviverte ir priklausymo jausmu. Sujungdama anglų ir lietuvių kalbas, noriu sumažinti atstumą tarp kultūrų ir parodyti vaikams, kad jų šaknys, ne tai, ką reikia slėpti, o istorija, kuria galima didžiuotis.
